Lietuvos tautinis paveldas

    Tautiniai drabužiai yra neatsiejama mūsų kultūros paveldo dalis. Juos audžiame tik rankiniu būdu. Dėl to yra išlaikomas gaminių tautiškumas ir autentiškumas. Audimo amatu mes užsiimame nuo 2006 m. Naudojame natūralias žaliavas: medvilnės, vilnos bei lino siūlus.

Apie etnografinius regionų bruožus

Lietuvoje egzistuoja penki etnografiniai regionai:

  • Suvalkiečių (kapsai, zanavykai);
  • Dzūkų;
  • Aukštaičių;
  • Žemaičių;
  • Klaipėdos.

    Suvalkiečių krašto prijuostėms yra būdingi lelijos, lelijos ir žirnelių arba žvaigždučių raštai, roželės, žvaigždutės, saulytės ornamentai. Suvalkiečių prijuostės panašios į žemaičių. Audžiamos prijuostės ilgadryžės, siuvamos iš skerso audinio. Dugno spalva: juoda, tamsiai žalia, ruda, mėlyna. Didelės lelijos vienspalvės, mažos lelijos dažniausiai audžiamos oranžinės, violetinės, rasalinės ar baltos, geltonos, mėlynos spalvos. Suvalkiečiai prie tradicinių tautinių rūbų ryšėdavo rinktines juostas. Juostų kraštai dažniausiai platūs bei vešlūs kutai. Suvalkietiškoms juostoms būdingi ornamentai: erškėtėliai, varlytės, vingiai. Sijonams – tamsus dugnas: mėlynas, vyšninis ar žalias. Be to, būdinga ir smulkiai dryžuoti sijonai.

    Dzūkų prijuostės yra šviesios, balto dugno, sulanguotos mėlynais, juodais ar raudonais ruoželiais. Jos audžiamos iš trijų ar keturių spalvų lininių ir medvilninių siūlų smulkiais langeliais. Skersadryžės prijuostės taip pat audžiamos kelių spalvų, įvairaus pločio ruoželiais. Rinktinių juostų raštai būna labai įvairūs. Atskirus jų ornamentus dzūkės vadindavo: eglutėmis, grėbliukais, rožėlėmis. Dažniausiai dzūkiškų juostų raštas raudonas, mėlynas, žalias ar tamsiai violetinis. Dzūkijos regionui būdingi smulkiai languoti sijonai. Šalia manufaktūrinių audinių dzūkės dėvėjo namų darbo vilnones ar pusvilnes liemenes.

    Žemaičių prijuostėms naudojami geltoni, vyšniniai, rožiniai raštų ruoželiai tamsiai rudame – rasaliniame dugne. Visoje Žemaitijoje paplitę dryžuoti sijonai išdėstyti nesimetriško raporto kompozicija. Dėvimos liemenės – naminio audimo, languotos ir smulkiai dryžuotos pusvilnio audinio.

    Klaipėdos krašto prijuostės yra balto dugno. Jose įausti raudoni, mėlyni ruoželiai. Spalvoti ruoželiai lygūs arba rinktiniai. Buvo dėvimi languoti ir išilgadryžiai sijonai. Šiam kraštui būdingos vadinamos šimtaraštės juostos. Sijonus, kailinius, prijuostes moterys susijuosdavo puošniomis rinktinėmis juostomis.
Aukštaitiškiems moteriškiems sijonams būdinga languoti ir išilgai bei skersai dryžuoti sijonai. Populiariausios pintinės juostos, retesnės – rinktinės.